Pastaruosius kelerius metus pasaulinės tiekimo grandinės sutrikimai buvo pasaulio naujienų centre. Kaskadinis produktų trūkumas paveikė visus – nuo stambių pramonės šakų iki pavienių vartotojų, kurie susidūrė su jau gerai pažįstamu tuščių parduotuvių lentynų vaizdu. Trumpalaikis tiekimo grandinės sutrikimo poveikis smarkiai paveikė įvairias pasaulio įmones.
Patyrę finansų specialistai, turintys ekonomikos istorijos magistro laipsnį, stebėjo, kaip ši krizė vystosi iš pirmųjų eilių, taip pat ją vertino iš istorinės perspektyvos, ir įsitikino, kad ji taps reikšmingu posūkiu mūsų veiklos ir mąstymo apie verslą srityje.
Jau nuo pat pramonės revoliucijos laikų, kuri spartėjo kartu su pasaulinės prekybos plėtra, įvairaus masto įmonės negailestingai optimizavo efektyvumą. Per pastaruosius kelis dešimtmečius veiklos racionalizavimo siekis suintensyvėjo, o įmonės ėmėsi paieškos ir naikinimo misijos, kad sumažintų bet kokį pastebimą švaistymą ar perteklių savo procesuose.
Nors šis optimizavimas per daugelį metų leido sutaupyti reikšmingų lėšų, paaiškėjo, kad jo pagrindu sukurtos sistemos yra trapios ir gali katastrofiškai sugesti veikiamos streso. Sutrikimai, kuriuos sukėlė 2018 m. prasidėjęs Amerikos ir Kinijos prekybos karas, 2020 m. prasidėjusi COVID-19 pandemija ir 2022 m. prasidėjęs Rusijos ir Ukrainos karas, sukėlė didelius sukrėtimus pasaulio ekonomikai, kurie užklupo verslo lyderius užrištomis akimis ir nepasiruošusius.
Būtent čia praverčia eseisto ir rizikos analitiko Nassimo Talebo sistemos gebėjimo įgauti jėgų ir atsparumo dėl streso ar sužalojimo – koncepcija. Natūrali vietinių, regioninių ir pasaulinių tiekimo tinklų reakcija greičiausiai bus didinti jų atsparumą ruošiantis neišvengiamoms būsimoms krizėms. Šis prisitaikymas pareikalaus neišvengiamų išlaidų, tačiau būtinybė keistis taip pat suteikia įmonėms galimybių permąstyti esamus veiklos būdus ir sukurti stipresnes įmones, kurios bus geriau pasirengusios vis labiau neapibrėžtai ateičiai. Nors daugelis įmonių vis dar susiduria su neatidėliotinomis tiekimo grandinės problemomis, būtų trumparegiška leisti krizei praeiti ir neskirti dėmesio ilgalaikiams sprendimams. Laikas atsitraukti, kritiškai įvertinti esamas operacijas ir skirti nemažai investicijų joms pagerinti dabar beveik neabejotinai atsipirks vėliau.
Šiame straipsnyje aptarsiu būdus, kaip įvairaus dydžio įmonės jau diegia naujoves, kad sukurtų patvaresnes tiekimo grandines, ir ką dar gali padaryti. Vykdomos kartą per kartą vykdomos reformos ir adaptacijos. Tai, kas atsiras, nebus tas pats, kas buvo anksčiau; tai bus geriau.
Pusiausvyros atkūrimas: Pastarųjų tendencijų pasikeitimas
Tiekimo grandinės krizė aiškiai parodė keletą dalykų. Beveik vienkartinis susitelkimas į efektyvumo optimizavimą visų pirma sukėlė tiekimo ir paskirstymo tinklų pažeidžiamumą. Tokia praktika, kaip vienintelio šaltinio perkėlimas į kitą šalį ir gamyba „tiksliai laiku“ (JIT), leido įmonėms padidinti pelningumą sumažinant gamybos ir atsargų saugojimo sąnaudas. Tačiau, kaip dabar matome, šios praktikos sukurti tinklai nesugeba atlaikyti net nedidelių sutrikimų ilgose tiekimo grandinėse.
Keletas optimizavimo strategijų, kurias taikė įmonės, numato ir priklauso nuo tam tikrų išankstinių sąlygų. Pavyzdžiui, JIT gamyba reikalauja, kad iš aukštesnių tiekimo grandinės šaltinių prekės visada būtų pristatomos laiku. Mažiausių sąnaudų vienintelis šaltinis daro prielaidą, kad mažiausių sąnaudų šaltinis visada turės pakankamai atsargų ir gebės greitai jas pristatyti. Nė viena iš šių prielaidų nepasitvirtino per dabartinę tiekimo grandinės krizę. Todėl šias optimizavimo strategijas taikančios įmonės patyrė didelį gamybos ir pajamų trūkumą.
Pamažu atsigaunant pasaulinei tiekimo grandinei, grįžimas prie įprastinės veiklos ir jos pagrindo – prielaidos, kad neribotas neribotų pigių tiekimų tiekimas vyksta be trinties, – sukeltų tik dar dažnesnių ir rimtesnių problemų. Nauji tiekimo grandinės sutrikimai dėl politinio nestabilumo, klimato kaitos ir kitų pasaulinių katastrofų yra neišvengiami, o įmonės, investuojančios į ilgalaikę perspektyvą, bus daug geresnėje padėtyje nei tos, kurios atsisako žvelgti toliau nei į kitą ketvirtį. Atsiveria dvi didelės galimybės.
Daugiašalis aprūpinimas: Perskirstymas, artimųjų perskirstymas ir Kinija +N
Pagrindiniu, pragmatiniu lygmeniu pasaulinė tiekimo grandinė nukentėjo dėl plačiai nuskambėjusių problemų, susijusių su konteinerių prekybos disbalansu, taip pat dėl nepakankamo uostų ir laivų darbuotojų skaičiaus pandemijos metu. Logiška reakcija į šias problemas, kurios pirmiausia paveikė tolimojo susisiekimo laivybą, – ieškoti alternatyvių tiekimo šaltinių. Daugelį metų perkėlusios gamybą ir produkciją į šalis, kuriose mažesnės darbo sąnaudos, įmonės apsigręžė ir dabar stengiasi diversifikuoti savo tiekimo grandines ir perkelti gamybą arčiau namų. Vadybos konsultacijų bendrovės „Kearney“ 2021 m. „Reshoring Index“ ataskaitoje atliktos apklausos duomenimis, 78 proc. įmonių vadovų jau perkėlė arba svarsto galimybę tai padaryti.
Technologiniai sprendimai
Įmonės ir ištisos pramonės šakos bando išspręsti arba bent jau sušvelninti tiekimo grandinės krizės problemas pasitelkdamos technologijas. Tai vienas iš kelių veiksnių, kurie padės padidinti pasaulinės tiekimo grandinės patikimumą, kai išeisime iš krizės laikotarpio.
Pagrindinės technologijos yra šios:
Pramoninis daiktų internetas: Nors pramoninio daiktų interneto nauda yra gerai žinoma, išlaidos istoriškai atgrasė kai kurias įmones nuo šios transformuojančios technologijos diegimo logistikos valdymui, išmaniajam atsargų saugojimui ir didesniam grindų našumui. Investicijos į pramoninį daiktų internetą ne tik padidins tiekimo grandinės atsparumą ilguoju laikotarpiu, bet ir padės sumažinti išlaidas, susijusias su sandėliavimu „tik tam tikru atveju“.
Geresnis dirbtinio intelekto logistikos planavimas: Gilaus mokymosi ir pažangių operacijų tyrimo algoritmų derinys ilgainiui gali padidinti transporto efektyvumą ir sumažinti sąnaudas. Šioje srityje pažangos lygis vis labiau tobulėja, todėl tikiuosi, kad artimiausioje ateityje šios sistemos pasiūlys tolesnį efektyvumo didinimą.
Tiekimo grandinė kaip paslauga: Tokios milžinės kaip „Amazon“ vis dažniau leidžia kitoms įmonėms naudotis jų tinklais, kad įsigytų atsargų ir platintų produktus. Pavyzdžiui, „Walmart“ neseniai įtraukė „Home Depot“ į savo „GoLocal“ pristatymo paslaugą. Ypač mažoms įmonėms partnerystė su nekonkuruojančiu subjektu, turinčiu veiksmingą platinimo tinklą, gali padėti sutaupyti nemažai lėšų.
Apibendrinimas: Ilgalaikis optimizavimas
Kadangi investuotojai, akcininkai ir kapitalo rinkos skatina įmones sutelkti dėmesį į kitą ketvirtį, o ne į ateinančius metus ar penkerius metus į priekį, apsidrausti pačiam sau, pasitelkiant įžvalgumą, ir dėl to sumažinti artimiausio laikotarpio pelną gali būti sunku. Tačiau po pastarųjų trejų metų trikdžių ir nuostolių sunku ignoruoti įrodymus: tiekimo grandinės sistemas ir strategijas reikia keisti. Galbūt teigiama pusė yra ta, kad dabar bus lengviau įtikinti suinteresuotąsias šalis, kad rimtai atsižvelgti į tokius aspektus yra naudinga.
Dabartinė krizė suteikia svarbių tiekimo grandinės pamokų ir galimybę naujoms iniciatyvoms atnaujinti senus verslo metodus, sistemas ir santykius. Įmonės, kurios į krizę reaguoja tik minimaliais pokyčiais, praranda galimybę po šio laikotarpio tapti stipresne, konkurencingesne ir galiausiai atsparesne įmone.